“Niekada nesakyk niekada”
Nutūpėm. Pravažiavę ir praplaukę Vilnius – Bulgarija, Bulgarija – Italija, Italija – Graikija, Graikija – Ispanija, Ispanija – Menorka, Menorka – Ispanija, Ispanija – Portugalija. 8000 kilometrų, 10 savaičių, kadangi turas buvo po Europą, tai Europa kaip ir baigėsi, o atgal važiuoti kol kas dar nesinori.
Nutarėm, kad liekam čia, Portugalijos Porto. Čia kaip Lietuvos Klaipėda. Tik čia rudenį, kaip Klaipėdoje vasarą. Ir dar, parduotuvėje už kampo gali nusipirkti tik ką iš Brazilijos lėktuvu atskraidintų papajų bei mango vaisių ar bananų iš Madeiros. Ir kartais kažkuom čia labai panašu į Lietuvą (Lietuvoje, aišku, gražiau!), o ir jaučiamės čia kaip savi, kaip namie.
Tai tiek jau pravažiavus galiu pasakyti, kad bent jau man, žmonės čia draugiškiausi. Nors jie patys sako, kad Lisabonoje žmonės dar draugiškesni, nes ten oras daug geresnis ir daugiau skrydžių į visur yra. Šita priežastis nuskambėjo originaliai ir man labai patiko! Daugiau skrydžių į visur – daugiau laimės!
Na, jeigu trumpai, anot kai kurių, išsirinkome ne patį geriausią variantą, bet mus šis faktas labai džiugina, nes čia ir taip jau mums viskas labai gerai, o pasirodo visai netoli gali būti ir dar geriau! Ir tas netoli, vėl gi, kaip nuo Klaipėdos iki Vilniaus. Super!
O šiaip šis miestas itin gyvas ir aktyvus, bet už 15 minučių nuo jo – tolyje nesibaigiančios Atlanto vandenyno pakrantės. Ir toje pakrantėje su kiekvienu žingsniu tu jauti, kaip vis giliau panyri į meditaciją su savimi ir vandenynu. Ant uolų vienas kitas žmogus įsitaisęs skaito knygą, kažkas medituoja, kažkas begioja – visiška ramybė, visiškai kita atmosfera.
Kai įvažiavome į Portugaliją buvo vėlus vakaras, tad nelabai pakeliui ką jau ir matėme. Aišku labai nustebome pamatę “kelių mokesčių surinkimo techniką”, kadangi tokių senų niekur kitur nebuvome matę. Įvažiuojant į senamiestį, kur turėjo būti mūsų nauji namai, navigacijos rodomam likusiam atstumui mažėjant, abu tarsi sulaikėme kvepavimą. Tada aš nebeišlaikiau ir klausiu Mariaus, ar čia man vienai taip atrodo, ar čia beveik viskas griūna arba remontuose..?
Ryte praskleidžiu lango užuolaidą, oho…! O ten tikros džiunglės su bambukais metriniais! Čia toks namo kiemas, kuriame panašu, paskutinį kartą kažkas lankėsi prieš 15 metų. Praskleidžiu kito lango užuolaidą, o ten namas su kas antru langu jau be lango, o ant jo stogo dar vienas “namukas” pastatytas!
Dėl susikaupusių darbų gausos nutarėme į pažintį su miestu eiti vakarop. Baigę darbus išėjome, einame, tikrai viskas griūna arba statoma, danguje atrodo kybo milijonas kranų ir technikos, kas antras pastatas su pastoliais – restauruojamas, po to seka eilė tik senų senamiesčio pastatų sienų, tokie kaip tuščiaviduriai lego statiniai.
Visa tai man buvo tikra egzotika po paskutinių mėnesių praleistų iščiustytuose Italijos ir Ispanijos didmiesčiuose ir net kaimeliuose! Tada aišku mane dar netyčia išgąsdino keletas benamių praeivių ir atrodo staiga per kokią minutę sutemo, metrinės plevesuojančios plastiko vėliavos iš tuščiavidurių pastatų jaukumo nepridėjo ir aš galiausiai garsiai pasakiau – na jau kur kur, bet čia aš tikrai negyvensiu ir po savaitės čiuožiam kitur!
Šiaip labai retai paskutiniu metu naudoju tuos raktinius žodžius – niekada, tikrai jau ne, paskutinis kartas, kas kas, bet ne aš ir panašiai. Nes būtent mokymosi procese labai puikiai susipažinau su šiuo žaidimu, jo taisyklėmis ir pasekmėmis. Dažniausiai gyvenime ne visada pastebime, kokius žodžius vartojame, kokias mintis generuojame, kokias energijas ir įvykius bei žmones pritraukiame. Bet kai tu pradedi gilintis į save, mokintis meditacijų ar kitų savęs pažinimo technikų, man atrodo, kad tie visi ištarti žodžiai ir mintys realizuojasi 10 kartų dažniau ir greičiau nei gyvenant įprastai.
Taigi, vos ištarus tuos žodžius garsiai, iš karto krūptelėjau, žvilgtelėjau į Marių ir pamačiusi jo veide “tą šypseną” iš karto supratau – jau prisikalbėjau. Vyras mane jau gerai pažįsta ir gerai žino tuos mano “kultūrinius šokus”. Bet taip pat gerai žino, kad tai labai greitai praeina (dažniausiai kitą dieną) ir aš galiausiai net pamilstu tas vietas. Čia manau puikiai tiks mano preitame tekste (“Mitai, pliusai ir minusai”) pažadėtos kelios eilutės apie veidrodžiavimą.
Jeigu paprastai ir trumpai, tai yra toks dalykas, kai tu pavyzdžiui pradedi mokintis kažko naujo ir iš pradžių labai daug ko nežinai ir darai daug klaidų ir net nematai savęs tarsi iš šono (čia tas sąmoningumas, apie kurį visi taip daug kalba šiuo metu), tai tu tiesiog susitari su sąmoningu žmogumi, mokytoju ar draugu, kad jis tau viską pasakytų, ką mato ir kaip mato.
Pavyzdžiui, tu nori išmokti įnešti daugiau pozityvumo į savo kasdienybę. Bet tarkim gimęs ir augęs ten, kur negatyvumas yra norma, kasdienybė, “toks jau tas gyvenimas…”, pasikeisti yra tikrai gan sunku. Na ir tarkime, tu nuolatos skundiesi dėl blogo oro ir tai yra jau tapę tavo vizitine kortele, visi draugai žino, koks bus tavo pirmasis sakinys jums susitikus, jeigu tą dieną lyja. O tada jus veidrodžiuojantis žmogus tiesiog sustabdo jūsų tuoj prasidėsiantį monologą apie blogą orą.
Ir įsivaizduokit, jog taip atsitinka nuolatos ir visur ir tikrai taip, tai nėra labai malonu, rodos, kur labiausiai skauda, ten vis užlipa.. Bet ši technika nuostabiai veikia! Tik čia neturi būti jokių įsižeidimų ir pykčių, tai yra tiesiog toks dviejų žmonių susitarimas. Ir šis veidrodžiavimas gali būti naudojamas visose srityse – kalba, eisena, įpročiai, poelgiai ir t.t. Pasikartosiu, tai nėra labai linksmas procesas, nes tikrai, atrodo, jog vis “gauni velnių”, minusų, bet tai yra puiki galimybė pamatyti save iš šono ir iškelti į paviršių visus tuos “vidinius tarakonus” ir pradėti daryti norimą tvarką, įvedinėti pokyčius.
Priimkite tai, kaip kokį stalo žaidimą, kuriame laimėjimas ateina tik po daugybės įvairiausių nuopolių, klaidų, surinktų taškų anuliavimo, grįžimo prie starto, kai rodos buvai jau taip arti prie finišo. Su tokiu požiūriu procesas bus lengvesnis, plius, niekada nepamirškite kodėl tai darote ir kam jums visa tai reikalinga. Jeigu nėra vidinio noro ir tikslo, manau, nėra ir prasmės to daryti. Kodėl aš čia šitaip mandrai sakau..?
Nes gyvenu tokioje aplinkoje, kur to veidrodžiavimo nori daugelis. Ir pavyzdžiui, pasirinktą sritį “tobulina” jau n laiko, bet kaip nėra jokių rezultatų, taip nėra. Ir nereikia būti išminčiu, kad pastebėti, jog to nesisekimo priežastis yra paprasčiausias motyvacijos ir noro nebuvimas, tikslo neturėjimas, tai nėra to žmogaus vidinis noras, o greičiausiai tiesiog primestas iš išorės (visuomenė, spauda, televizija), nes taip elgiasi visi, nes taip dabar yra madinga.
Ir tada niekam nėra gerai, nes nei mokytojui tokį “pažangų” mokinį turėti yra garbė, nei tas žmogus jaučia didelį kaifą vis gaudamas barti už tai, ko iš tiesų jis net nenori. Meditacijos ir sąmoningo gyvenimo būdo išmokinti ar kažkaip įdiegti į žmogų yra neįmanoma, tik tu pats gali tai išmokti, įsidiegti. Tada sakysite, o kam iš viso reikalingas tas mokytojas..?
O tada aš iš savo praktikos atsakysiu, kad kai nusprendi kažko mokintis naujo, pavyzdžiui ekstremalesnio sporto (snieglenčių, vandenlenčių ir pan.), pas retą kurį kyla mintis išmokti tą naują veiklą savarankiškai. Arba kai sugenda namuose orkaitė, ar dažnai nusprendžiame taisyti ją patys ir puolame drąsiai ardyti – išrinkinėti?
Aišku, galima pabandyti! Bet visi suprantame, kad galime ne tik tai, kad neišmokti ar nesutaisyti, bet galime gauti net traumą ar sugadinti orkaitę nepataisomai, jau nekalbu apie išsvaistytą laiką ir nusivylimą neišsipildžius lūkesčiams, kad surinkus orkaitę atgal liko keletas “laisvų” detalių ir visgi sutaisyti jos taip ir nepavyko…
Jau daugiau nei dvi savaitės, kaip mes čia, Porto. Ai, ir tikrai taip, šitą miestą aš jau myliu! Tai kartais gal ir nieko būna prisikalbėti, nes tada turi rasti tau ir aplinkai palankų sprendimą – būdą, kaip išsisukti toje situacijoje, nuspręsti, kokių veiksmų tu dabar imsies, eisi lengvesniu (pabėgti) ar sunkesniu (pamilti) keliu. Ir iš tikro, visas mūsų gyvenimas toks. Visos situacijos tokios, kai prisikalbam ar neprisikalbam, prisapnuojam ar “netyčia” prisvajojam ir tai išsipildo. Turbūt neveltui yra sakoma, jog svajok atsargiai, nes svajonės pildosi! Turime prisiimti atsakomybę ne tik už savo veiksmus, bet ir mintis bei svajones.
Ir kaip mano nuostabus ir itin išmintingas Mokytojas-Meistras kiekvieną pamoką mums sakydavo (DFB metodikos instruktorių mokymai Slovakijoje ir Ukrainoje) – jokios mistikos ir magijos čia nėra ir būti negali, tai realu, visa tai realiai vyksta su mumis! O iš to kyla sekantys klausimai – ar mes tą procesą, kas vyksta su manimi, matome, ar mes esame sąmoningi, o gal viskas mūsų gyvenime vyksta tiesiog savaime ir mes visiškai negalime ir nemokame to kontroliuoti, ir tada panašu, jog kažkas kitas, bet ne mes, yra mūsų gyvenimo šeimininkas. Baisu, ką…?
Iš tikro nei baisu, nei ką, o tiesiog reikia pagaliau sąmoningai prisiimti atsakomybę už save (tai padarius, iš karto pranešu, nebeliks ko kaltinti dėl savo nesėkmių), išsiaiškinti, ko iš tikrųjų nori (čia labai padės įvairios meditacijų ir savęs pažinimo praktikos, o paspaudę čia galite visiškai nemokamai išbandyti meditaciją – “Laimingas čia ir dabar”, plius, taip pat gausite audio paskaitą, kaip viską atlikti taisyklingai!) ir kokius veiksmus reikia atlikti norint visą tai pasiekti (šia tema įvairiausių techinkų ir metodų nors vežimu vežk!).
Taip pat, čia pravers mano rekomenduotas požiūris į vykstantį procesą (kaip į žaidimą, su pakilimais ir nuopoliais, pralaimėjimais ir pergalėmis) bei veidrodžiuojantis žmogus! O labiausiai noriu palinkėti labiau gyventi, ne taip, kaip patogu ar kaip reikia pagal taisykles (savo šalyje, savo mieste, šalia giminaičių, darbas pagal diplomą, laisvalaikis pagal grafiką), o įdomų, kupiną nuotykių iš iššūkių gyvenimą! Keliaukite, kaip įmanoma daugiau, ieškokite, keiskite, atraskite, pažinkite save ir pasaulį, nes visos tos patirtos emocijos, pergyvenimai ir akimirkos yra tiesiog neįkainojami!
Sėkmės!,
#MeditationVibes,
Marius Gaudi & Vaida Gaudi
*
*
*
#consciousness #goodatmeditationgoodatlife #adventures #motivation #spiritualintelligence #emotionalintelligence #consciousness #calmness #activelife #innerpeace #meditation #meditacija #followyourdreams #liveyourlife #enjoyyourlife #awakening #lifeisbeautiful #traveling #changes #powerofmeditation #development #improvement #rituals #happiness #portugal #magic #porto #dreamteam