“I decide my vibe”
Ne kartą rašiau apie tai, kaip mano gyvenime atsirado meditacija ir kaip aš labai atsargiai su ja ir per ją su pačia savimi, tarsi visiškai iš naujo, pažindinausi. Pamenu, kaip pirmaisiais metais tyliai baltu pavydu pavydėdavau tiems, kurie tai jau daro 10, 15, 25 ir dar daugiau metų. Tada tokie skaičiai man atrodė kažkoks kosmosas, o visi tie žmonės “truputį” kosmonautai (taip, tame tarpe ir mano vyras).
Vis dažniau mane supo jau daug metų medituojantys įvairiausių profesijų žmonės – psichologai, menininkai, verslininkai, mokytojai ir t.t. Ir visi kaip susitarę pasakodavo man visokiausias sėkmingai magiškas istorijas, kaip jiems meditacija padovanojo visiškai kitokią gyvenimo kokybę. Labai norėjosi visomis tomis istorijomis tikėti, atrodė, jog jų rezultatai iš tiesų jau matomi plika akimi, bet stačia galva į visą tai pulti – ne mano būdui, reikėjo būtinai viską atidžiau patyrinėti ir būtiniausiai pasispyrioti.
Kai tik mane paragindavo, pakviesdavo prisijungti pamedituoti, tarsi koks mygtukas mano viduje automatiškai pasispausdavo ir staiga aš to tarsi iš principo nebenorėdavau. Ir aišku visada kartojau tą pačią dainelę – “Jeigu jums labai reikia, tai prašom, man ir taip viskas gerai, aš meditacijos neieškojau, ji pati atsirado ir kol kas man jos nereikia”. Maždaug, gerai gerai, tegul būna, kai prireiks – pasinaudosiu, o dabar visi palikite mane ramybėje! Po to sekė etapas, kai manęs jau nebekvietė, o aš tada turėjau naują kozerį – baisiai įsižeidusi ir dabar jau tikrai niekada!
Bet giliai viduje jaučiau ir mačiau, jog visi tie medituojantys žmonės kažkodėl tai tikrai yra laimingesni ir labiau atsipalaidavę, jiems tarsi savaime viskas daug geriau sekasi. Visus reikalus, užduotis ir problemas jie tarsi išsprendžia išvengdami chaotiškų situacijų, streso, nervų ir konfliktų. O su laiku būtent tai turbūt ir tapo mano didžiausia vidine svajone – harmoningi santykiai su pasauliu ir žmonėmis. Ir galiausiai tas noras tapo daug stipresnis negu visi tie mano ožiai, principai ir dar visokios kitokios nesąmonės.
Tad užkasusi beveik visus vidinius kovos kirvius (ne, tai padaryti su savo žemaitiškais principais tikrai nebuvo labai lengva), pasitikėdama pasauliu ir žmonėmis (taip patarė daryti visos tos protingos knygos), pradėjau dėti pastangas pati ir judėti kažkokio neaiškaus ir visai man tuo metu nekonkretaus tikslo link. Iš kažkur į kažkur. Nes pagaliau visa tai tapo ne kažkieno tiesiog primesta ar įsiūlyta man, o tas noras, ta svajonė tarsi užaugo manyje ir tapo 100% mano. O tada jau laikykis panele miela, nes kai tai įvyksta, motyvacijos ir energijos nors vežimu vešk, tik spėk viską panaudoti!
Pradėti medituoti visiškai be tikslo arba iš karto su milijonu tikslų yra tikrai sudėtinga, kaip ir bet kurioje kitoje naujoje veikloje. Bet pačioje pradžioje išsikėlus tik vieną tikslą ir tik jį įvykdžius griebtis antrojo, trečiojo ir t.t. tikrai bus daug lengviau! Taip kad multitaskinimas čia tikrai nepadės. Tik pasiekus pirmąjį tikslą įgauni dar daugiau motyvacijos bei pasitikėjimo savimi pradėti antrąjį, nes jau turi teigiamus pirmuosius rezultatus. Po to, įvykių eigoje pamatai, kaip vis lengviau ir greičiau viskas pavyksta, tarsi savaime susidaro teigiama grandininė reakcija. Ir jeigu iš pradžių geriau sekėsi tik vienoje gyvenimo sferoje, kiek vėliau ta ramybės ir pozityvumo būsena užpildo ir visas kitas tavo gyvenimo sferas.
Labiau pažinusi save aiškiai pamačiau, kad santykiai su pasauliu ir žmonėmis yra mano silpniausia vieta ir būtent nuo to turiu ir pradėti. Užsiplieksti kaip kokiam degtukui nei iš šio nei iš to buvo didysis mano talentas, bet puikiai supratau, kad šiam mano talentui atėjo galas. O tada jau prasidėjo linksmieji kalneliai su visais savo «up and down», kuriuos aprašiau savo ankstesniuose tekstuose. Ir tikrai neskiesiu, jog tų «up and down» dabar jau visai nebepasitaiko. Ir mano nuomone tai yra visiškai normalu gyvo žmogaus gyvenime. Bet mano reakcija į tokias situacijas pačioje pradžioje ir po 6 metų meditavimo skiriasi kaip diena ir naktis.
Ir visai neseniai Mariui pasidalinus "European Journal of Social Psychology" publikuotu moksliniu tyrimu apie meditacijų naudą santykiuose, prisiminiau savo pirmąjį išsikeltą tikslą ir kelią link jo. Jeigu trumpai, mokslinis tyrimas teigia, jog tau pameditavus, žmonės į tave reaguoja ramiau ir taikiau bei sumažėja negatyvių emocijų bendraujant. Tarsi tas kitas žmogus mato, jaučia, jog tu medituoji, esi taikus ir ramus ir į tave žiūri ir reaguoja visai iš kitokios būsenos, tarsi rezonuoja su tavimi. Nu tikrai kažkoks kosmosas šis pasaulis, ne kitaip!
Ar gali būti geriau? Pameditavai, atsipalaidavai pats, į aplinką ir kitus žmones reaguoji ramiai ir taikiai (ir tai įmanoma net konfliktinėse situacijose!), nekuri palankių aplinkybių ginčams, nesimėtai negatyviomis emocijomis ir lyg to būtų maža, net aplinkiniai į tave reaguoja žymiai pozityviau! Medituodamas padedi ne tik sau, bet dar ir darai teigiamą įtaką savo artimam žmonių ratui.
Ir tik įsivaizduokite, ką būtų galima pasiekti, jeigu visas pasaulis medituotų.. O pabaigai dar kartą noriu pasidalinti nuostabia ir itin mane įkvėpiančia Martino Liuterio Kingo Jaunesniojo citata: “Those who love peace must learn to organize as effectively as those who love war”. Viskas mūsų rankose ir tik nuo mūsų priklauso, ką mes kuriame ir sukursime 🙂
Nuorodą į mokslinio tyrimo straipsnį palieku čia.
Meditation Vibes,
Marius Gaudi & Vaida Gaudi
Tekstas – “I decide my vibe” – Vaida Gaudi
Mus taip pat galite rasti ir Facebook bei Instagram paskyrose (Meditation Vibes).