“Be ryšio”
Vakar prieš miegą, jau atsigulusi, meditatyvinėje būsenoje, dėliojau lengvai mintis naujam tekstui. Tekstas mintyse ėjosi, kaip ten sako – lyg sviestu patepta. Dar aišku pagalvojau, gal reikia atsikelti ir užsirašyti, bet lengvas dienos nuovargis jau darė savo ir nusprendžiau tai padaryti ryte. Tik pabudusi bandžiau atkurti žodžius, minčių seką ir aišku, kiek pasigailėjau, kad vakar patingėjau…
Įdomus reiškinys ir tik dar kartą įsitikinau, kad kai staiga netikėtai užklumpa gera idėja, geros mintys, reikia jas būtinai užsirašyti net jei prabudai lunatiko būsenoje vidury nakties! O šiaip šios mintys užklupo gavus žinutę iš Mariaus, kad jis man “pagaliau” nupirko telefoną. Ir tada eidama į ofisą svarsčiau, kaip čia dabar man bus su tuo telefonu, nes jau beveik pusė metų praėjo, kaip gyvenu be jo.
O gyvenu tiesiog nuostabiai, neskaitant tų kelių pasiklydimų Porto mieste, kai teko beveik valandą ratais kvadratais keliauti į namus ar ofisą. Na ir tais momentais, kai pamatai kažką nuostabaus, bet vienintelis dalykas, kuriuo tai gali įamžinti – tavo akys ir atmintis. Arba kai Bulgarijoje, po draugų vestuvių, vidurį nakties, susitarę su Mariumi netrukus susitikti viršuje, kompanijos lydima pasukau vienu keliu, o Marius už kelių minučių užlipęs į viršų pasuko paprasčiausiai kitu keliu.
Ir tada apie pusę valandos žaidėme slėpynių ir gaudynių, nes aš telefono neturiu, o ir Mariaus naujo numerio atmintinai dar nebuvau išmokusi. Na ir pripažinkime, kas šiais laikais labai jau mokosi telefonų numerius..? Bet tada man šovė “geniali” mintis, juk Mariaus telefono numerį galima rasti mūsų Meditation Vibes Facebook paskyroje! Taigi, galiausiai buvome išgelbėti iš šios absurdiškos situacijos! Kuo kuo…? Taip, pažįstamos telefono ir interneto pagalba…
Taip kad, “beveik” be jokių nesklandumų, o tos įvairios juokingos situacijos tik paskatino įjungti kūrybiškumą, padėjo pažinti ir įsiminti, o kartais tiesiog būti čia ir dabar, kažką nuostabaus kontempliuoti paprasčiausiai savo akimis, o ne per kokį tai aparatą, vis bandant pagauti tobulą kadrą, kurį greičiausiai vistiek ištrinsi, kai telefono kortelės atmintis persipildys ir staigiai reikės būtinai nufotografuoti jau kokį tai kitą kadrą. Plius, kavinėse laukiant kol atneš maistą, koncertų salėse laukiant kol prasidės pasirodymas, parduotuvėse laukiant savo eilės ar panašiai aš prisigalvodavau visokių įdomiausių veiklų bei prisimindavau tas, kurių senai nedariau dėl “laiko stokos”.
Pavyzdžiui – kadaise tiesiog dievinau spręsti sudoku, o jis dar ir dabar būna daugelio laikraščių paskutiniuose puslapiuose, pradėjau įdėmiau pastebėti pastatų architektūrą ir jų unikalumą, o kartą net tą žmogų, kuris mane to mokė ir vis primindavo, pati sudrausminau! Kodėl gi čia dabar naršo internete, kai prieš akis atsiveria tokie nuostabūs, įdomūs ir žavingi pastatai!? Kas žino metodiką “Banga”, tai ji jau ir šiaip keli metai mano geriausia draugė stovint eilėse, tad mūsų draugystė tik suintensyvėjo.
Gerai, gerai, kad galima bet kur ir bet kada turint laisvą minutę medituoti jau nebesikartosiu… Beje, pastebėjau, kad tikrai lieka daugiau laisvo laiko, o Mariui išvykus ir palikus dėl saugumo man savo telefoną, pirmą parą jis tiesiog prabuvo kuprinėje, nes aš jį paprasčiausiai pamiršau. Taigi, viskas kaip ir gan paprasta – kaip išmokome būti priklausomi, lygiai taip pat galime panaikinti tą priklausomybę. Aišku, jeigu norime. O aš tikrai norėjau, pabandžiau ir galiu pasakyti, jog net labai lengvai pavyko!
O dabar kaip tik metų užbaigimas ir tai toks super metas, kai galima sekančiams metams prisigalvoti visokių naujų tikslų ir pažadų sau ir kitiems. To, ko nespėjome padaryti, išmesti iš planų sąrašo (nei čia man labai jau to reikėjo nei ką…) arba “sąžiningai” perkelti kitiems metams. O!, žiurėk, koks jau sąrašas didžiulis gavosi, net neaišku nuo kurio galo pradėti… Ir iš karto net kiek baisu pasidaro ir tarsi jau nujauti, jog visko gali ir vėl neįveikti…
Arba tiesiog susigalvoji vienu metu vieną patį svarbiausią (aišku, iš visų svarbiausių), susikoncentruoji ties juo, nesiblaškai ir nesimėtai lyg galvą pametęs ir ramiai tai padarai. Po to taip pat dar vieną. Ir dar vieną. Ir metų pabaigoje pamatai, jog gal padarei net ir daugiau, nei įsivaizdavai galintis padaryti. Vienas tikslas vienu metu. Juk jeigu nori atidaryti savo verslą ir esi toks pat paprastas mirtingasis, kaip daugelis (be tų aukso luitų seife ir banko sąskaitų Šveicarijoje), turi atlikti bene milijoną darbų.
Visų pirma, reikia tęsti darbą, kad užsidirbti pinigų pradiniam įnašui, reikia atlikti itin išsamią analizę, kur, koks, ką, kam, kas, kodėl, SSGG ir t.t. ir panašiai, tada rekomenduojama perskaityti nemažai verslo pradžiamokslio literatūros, o tam dar pasirodo reikia papildomo laiko! O kur to papildomo laiko galima rasti ir nusipirkti..? Ir čia apsukusi ratą grįžtu prie pradžios. Gal pradžiai galima sumažinti telefono naudojimo laiką? Yra net programėlės, kurios renka informaciją kiek laiko praleidi naudodamas telefoną, plius, net su išsamia statistika būtent ką ir kiek laiko veikei! Draugė pasakojo, jog buvo šoke sužinojusi, kad kasdien “netyčia ir beveik nenaudodama telefono” jame praleisdavo mažiausiai dvi valandas!
O tai gali būti net dvi papildomos valandos tavo naujo verslo pradžiai! Arba sportui, arba kokybiškam laikui su šeima ir draugais, vakarui su mylima knyga, popietei su meditacija, pasivaikščiojimui gamtoje tik su savimi, saldžiam pokaičio miegui, na jeigu trumpai – tiesiog savo malonumui, kuris priedu yra ir naudingas! Juk kiekvienas turime tą mylimą veiklą, kuriai vis pritrūksta laiko ir kiekvienas turime tą nenaudingą veiklą, kur tiesiog iššvaistome savo brangų laiką. Linkiu apkeisti vietomis tą vieną mylimą veiklą su ta viena nenaudinga! O tik po to dar vieną. Ir dar vieną. Sėkmės!
#KuoMažiauMultitaskinti #PabūtiBeRyšio #DaugiauMalonumųSau #GoodAtMeditationGoodAtLife
#MeditationVibes,
Marius Gaudi & Vaida Gaudi
Tekstas – “Be ryšio” – Vaida Gaudi
Foto – Marius Gaudi