Spauskite "enter" kad pradėti paiešką arba "esc" klavišą kad atšaukti.

  • “Mitai, pliusai ir minusai”

    Man visada buvo ir yra įdomu, kaip susidaro visi tie mitai apie beveik bet ką šiame pasaulyje. Ir aišku, dabar, kai didžiąją mano gyvenimo dalį ir mano kasdienybės užima meditacijos bei savęs pažinimo praktikos ir viskas, kas susijęs su tuo, aktualiausi visi mitai susiję būtent su meditacija.

    Mes daug keliaujame ir neišvengiamai susipažįstame su daugybe įvairiausių žmonių, o pokalbių metu natūraliai išplaukia temos, kuo kas užsiima, kokie pomėgiai, darbas ir panašiai. Tai beveik visada, kai papasakojame apie save, susilaukiame nuostabos ir įvairiausių, man labai nuoširdžiai juokingų, komentarų.

    Tai kodėl man šitie visi mitai juokingi? Nes anksčiau aš lygiai tą patį apie tokius žmones galvojau.

    Pavyzdžiui:

    – O geras!, meditacija?!? Tai, kad jūs visai nepanašūs į tuos meditatorius, jūs nei išplaukę/išskridę, nei apsirengę kosmonautiškai, nekliedite apie kosmosus ir magiškas erdves ir t.t.

    – O, geras.. Tai dabar jau gyvenate visada harmonijoje, nejaučiate jokio streso, sėdite visada namuose, neturite jokių žalingų įpročių, esate žaliavalgiai, medituojate nuo ryto iki vakaro, na jeigu trumpai – gyvenate, kaip kokie vienuoliai..?

    – O tie žmonės, kurie mus pažįsta ilgiau dažnai dar ir prideda, o tai jūs ir normalios muzikos klausote ir savaitgaliais išeinate iš namų, lankotės klubuose ir panašiai…? Nu tai visai normalūs jūs!

    Jėėėėė, super, mes normalūs!!! Pliusas! O apie pliusus ir minusus pratęsiu kiek žemiau, nes tai yra dar viena fantastiška tema, kuri mus taip dažnai ir stipriai laiko ir pririša prie nieko neveikimo, atbaido nuo permainų, net jeigu jų labai nori ir tikrai, realiai trukdo tobulėti ir kažko pasiekti. Ir su tuo dar labai susiję mūsų artimieji, mūsų artimiausia aplinka bei draugai.

    Ir dar šimtas milijonų visokiausių kitų mitų yra. Tai kodėl man šitie visi mitai juokingi? Nes anksčiau aš lygiai tą patį apie tokius žmones galvojau. Na, o gal tiksliau, aš apie juos iš viso nieko negalvojau, nes tai man buvo toks tolimas ir beveik neegzistuojantis pasaulis ir plius, man, visiškai nereikalingas! Visada sakau, jog ne aš ieškojau meditacijos ir visų tų praktikų, o jos pačios mane susirado ir prisijaukino (ir ačiū realybei ir Mariui už tai!), nes tikrai, susipažinusi su Mariumi, nepuoliau mokintis viso to, ką jis daro ir galima sakyti apie metus laiko viskam tam net priešinausi.

    Ta prasme, kam man viso šito reikia, jeigu aš ir taip labai faina, patenkinta, laiminga ir šiaip viskas labai gerai sekasi? Čia man taip atrodė. O nauja, mane supanti aplinka (sąmoninga), pradėjo rodyti, veidrodžiuot (dar vienas labai nuostabus reikaliukas), visai kitą mano pusę. Tą, kuri man tikrai nepatiko ir dėl to aš ją tiesiog slėpdavau, blokuodavau ir elgiausi taip, lyg to visai nėra.

    Retą kurį iš mūsų mokė, kaip su tuo reikia elgtis, gyventi, dirbti ir dažniausias patarimas, kurį girdėdavome būdavo – palauk, kol praeis..

    O kaip aš elgdavausi su mane staiga užklupusiomis neigiamomis emocijomis, žmonėmis, kurie man nepatinka? Labai paprastai, emocijas – išrėkdavau arba šiaip negražiai išsakydavau ne tik tiems, kurie man nepatinka, bet drįsau taip elgtis ir su man brangiais žmonėmis. Man taip atrodė normalu, susinervinai, kažkas nepatiko – išsiliek. Na, o jeigu tai apie žmones, tai daug mano senų draugų gali lengvai paliudyti, kad aš juos tiesiog ištrindavau iš savo gyvenimo. Kažkaip ne taip pasielgė su manimi, kažką ne tą pasakė, o jeigu dar sukritikavo ar paprieštaravo – viskas, jau juodajame sąraše.

    Dar kiti visas tas emocijas laiko savyje, kaupia, tramdosi, yra mandagesni arba tiesiog intravertai, bet visas tas kaupimas ir laikymas atsiliepia gan skaudžiai ateityje.. Taigi, toks elgesys yra paprasčiausias nemokėjimas, nežinojimas, kaip reikia elgtis su savo emocijomis, kitais žmonėmis ir jų unikalumu, jų emocijomis. Retą kurį iš mūsų mokė, kaip su tuo reikia elgtis, gyventi, dirbti ir dažniausias patarimas, kurį girdėdavome būdavo – palauk, kol praeis..

    Ir dabar apie tai, ką daro tie visi mitai. Paprasčiausiai labai dažnai atitolina mus nuo to, ko mes norime. Ne su vienu žmogumi teko kalbėti šia tema ir išgirdau labai daug keistų istorijų. Pavyzdžiui, kad labai yra įdomu meditacija ir labai reikalinga, nes patiria labai daug streso tiek namuose, tiek darbe, bet bijo net pabandyti, nes mano, jog pradėjus kažkokius mokymus, pradėjus tobulėti, teks būtinai kažko atsisakyti.

    Ir dar kartą apie tai, kas mano manymu yra labai svarbu suprasti – tai tai, kam tau visų tų pokyčių reikia ir kur tu tai naudosi.

    Čia iš tos serijos, kai kai kurie žmonės išvyksta mokintis į kokias tai džiungles pas būtinai nušvitusius guru (nieko prieš džiungles ir guru neturiu), kurie priliepia atsisakyti visokiausių keisčiausių dalykų, arba pradėti kažką kitko daryti, tarsi pririša ir įpareigoja pas juos nuolatos kažko mokintis, o dar galiausiai atsiranda tokių, kurie palieka savo šeimas ir nebegrįžta namo ir t.t. ir panašiai, o dar kažkuri dalis žmonių praėję visą šitą garsiai pasklebia, kad tie mokymai sugriovė jų gyvenimą ir jie prarado viską.

    Tokios istorijos man – tikras kosmosas.. Mano nuomone, su tikru mokytoju tokie dalykai tiesiog negali nutikti.. Yra labai gražus vieno graikų rašytojo (Nikos Kazantzakis) pasakymas: “True teachers use themselves as bridges over which they invite their students to cross; then, having facilitated their crossing, joyfully collapse, encouraging them to create bridges of their own.” Iš tiesų, tai vienas gražiausių man žinomų pasakymų apie tikrus mokytojus! Mokytojas gali būti tarsi tuo tiltu iš taško A į tašką B, tarsi kelio pradžia iš tos vietos, kai dar nieko nežinai į pažinimą, bet po to, mokytojo padrąsintas, mokinys turi susikurti savo paties tiltą. Ir manau joks mokytojas ar žmogus negali tavęs priversti kažko atsisakyti ar kažką daryti, jeigu tu to nenori. Nebent tai yra susitarimas, veidrodžiavimas (apie tai parašysiu kitame tekste).

    Ir dar kartą apie tai, kas mano manymu yra labai svarbu suprasti – tai tai, kam tau visų tų pokyčių reikia ir kur tu tai naudosi. Čia kalbu apie tą temą – ar tu liksi gyventi ir veikti sociume ar planuoji kraustytis į negyvenamą salą, vienuolyną ir panašiai. Nes mūsų tikslas yra pritaikyti visas tas žinias gyvenimo turguje, sociume, šeimoje, savo vidiniame augime ir tobulėjime, veikime, daryme, planų kūrime ir jų įgyvendinime gyvoje aplinkoje, tarp įvairiausių žmonių. Ir tai yra tikra užduotis, jeigu nori, kad visa tai būtų harmoningas ir be streso procesas. Bet džiugi žinia yra ta, kad tai tikrai yra įmanoma, tik reikalauja šiek tiek daugiau pastangų ir darbo/praktikos.

    Todėl man visai nenuostabu, kad kai kurie nuvykę į tas mano išvardintas vietas, papraktikavę meditacijas ir panašias praktikas, nebenori grįžti namo arba grįžę namo nori iš karto išvažiuoti ten, kur buvo. Kodėl? Todėl, kad ten viskas gaunasi daug lengviau. Tu realiai esi atribotas nuo begalybės trikdžių, dažniausiai apsuptas gamtos, kuri harmonizuoja, apsuptas sąmoningų žmonių, kurie irgi mokosi arba moko tave ir visa tai begalo padeda išlikti harmoningoje būsenoje, augti ir tobulėti savo vidiniuose procesuose. Ten natūraliai susidaro komforto zona.

    Ir po kokio mėnesio tokioje vietoje, grįžus namo, pas savo šeimą, bendradarbius ir draugus, daugelį gali ištikti šokas, nes viską, ką mokėjau ten, visa tai, kas man gavosi ten, staiga nebeišeina, nebesigauna čia. Ir dažniausia išvada, kurią daugelis pasidaro – kalta aplinka ir aplinkiniai! Ir tik pas retą ateina tokia mintis, kad gal visgi aš per mažai dar įdėjau pastangų, gal visgi reikia labiau pasistengti, ilgiau papraktikuoti, gal visgi dar daug ko nežinau ir reikia pasigilinti, paanalizuoti, pasimokinti..?

    Gal to, kodėl man tai nepatinka, priežastis esu aš? Gal to, kodėl su manimi taip kažkas elgiasi, priežastis galiu būti irgi aš..? Ar sugebu išklausyti kitų žmonių man skirtas pastabas, kritiką, patarimus, išgirsti ir priimti jų nuomonę, jų pasaulio vaizdą? Ar tiesiog užsispyręs laikausi savo pozicijos ir ginu ją tol, kol kitas žmogus pasiduoda arba mes tiesiog susipykstame? Tada dažniausiai vienas kitam parašome po minusą ir į tą pusę tiesiog daugiau nebežiūrime.

    Taigi, ne paslaptis, kad kai mes kažką pradedame naujo ar kažką keičiame savo gyvenime, iš pradžių, didelio entuziazmo apimti, labai garsiai apie tai kalbame ir pasakojame visiems.

    Taigi pliusai ir minusai. Visas mūsų gyvenimas susideda iš jų. Nuo mažų dienų mokomės ir sužinome, už ką galime gauti pliusą, o už ką minusą. Kad pliusas gali privesti prie kažkokio apdovanojimo, o minusas prie bausmės. Gerai pasielgei – šaunuolis vaikas, nupirksiu tau tą ir aną, blogai pasielgei, dažnai net neaišku, kur tas blogumas buvo, niekas net nepaaiškina, kaip reikėjo pasielgti, bet labai gerai žinai, kad lauk atitinkamų savo poelgio pasekmių.

    Taip pat yra ir su pokyčiais. Kai nusprendžiame kažką pakeisti savo gyvenime, dažniausiai neišvengiame vertinimo – gerai/blogai. Tiek patys, tiek mūsų šeima ir draugai būtinai įvertins naują veiklą/pokyčius. Yra visas sąrašas, bet pateiksiu vieną dažniausiai pasitaikančių, beje, tai yra viena didžiausių mūsų mokinių problemų, su kuria jie susiduria pačioje pradžioje! Taigi, ne paslaptis, kad kai mes kažką pradedame naujo ar kažką keičiame savo gyvenime, iš pradžių, didelio entuziazmo apimti, labai garsiai apie tai kalbame ir pasakojame visiems. Čia tas vadinamas pradedančiųjų entuziazmas.

    Na ir įsivaizduokit situaciją, ateina pas jus geriausia jūsų draugė, su kuria šimtą metų plepate ir apkalbate įvairius žmones, su kuria jau šimtą metų šėlstate iki paryčių naktiniuose klubuose, pasiryžtate vis visokiausioms avantiūroms ir nuotykiams ir panašiai, bei pareiškia, kad vakar pradėjo medituoti ir kitą savaitgalį važiuoja į meditacijų mokymus ir į tą klubą, kur visada einate, tikrai neis, o ir apkalbinėti negražu ir tas negerai ir aplamai reikia gyventi taip ir anaip, nes taip jai sakė mokytojas ir t.t. ir t.t.

    Tu, faktas, šoke. Ir tu pabandysi viską padaryti, kad draugė visą tai mestų ir vėl būtų tokia, kokia buvo – “normali”. Iš labai didelės baimės prarasti visą tai, ką jūs kartu susikūrėte (įpročiai, ritualai ir t.t.) ir dar dėl milijono priežasčių. Prirašysi krūvą minusų, prigazdinsi (kam tau viso to reikia, juk mes labai gerai gyvename, beje, čia gali būti sekta ir t.t. ir pan.), kad tik greičiau atsisakytų tos naujos veiklos. Ir tai dažniausiai vyksta visai nesąmoningai, o tiesiog iš baimės prarasti. Taip gali elgtis tiek jūsų gyvenimo partneris, tiek tėvai ar vaikai.

    Visai atvejais yra labai skaudu, nes žmogui tuo metu yra akivaizdu, kad jų nepalaiko net artimiausi žmonės, o jiems tas palaikymas būtent dabar yra taip stipriai reikalingas. Plius, jūsų artimuosius labai gąsdina nežinomybė, kas su jumis bus toliau, jeigu jūs jau dabar, pačioje pradžioje, toks entuziastingas ir gal tikrai imsite ir išvažiuosite kažin kur ir kažin kiek ilgai ten būsite ir ar iš viso iš ten sugrįšite..?

    Pradedančiojo entuziazmas reikalingas gali būti jums pačiam, vidiniam naudojimui, kaip motyvacija siekti kuo geresnių rezultatų toje veikloje, kurią pradėjote.

    Ir ne paslaptis, kad bet ką naujo pradėjus, tos veiklos pirmieji rezultatai ateina tik po kažkurio laiko, o matomi rezultatai ir kitiems – dar vėliau. Tad po daugelio išklausytų panašių situacijų mano patarimas yra labai paprastas. Pradėjus bet kokią naują veiklą, nebėgti į gatvę nuogam ir nerėkti, kaip tai yra teisinga, super tobula ir kad visiems privaloma tai daryti ir kokie visi yra lopai to nedarantys.

    Tegul pasiekti rezultatai kalba už jus. Kad jūs pasikeitėte į gerą pusę, pasiekėte kažkokių puikių rezultatų, atrodote geriau ir sveikiau, aplinkiniai anksčiau ar vėliau tikrai pastebės ir patys pasiklaus, kas naujo jūsų gyvenime nutiko, kas tai yra tokio, kaip tai veikia ir kur tai yra. Ir tai tinka bet kuriai naujai veiklai – sportas, mityba, meditacija, naujos žinios ir t.t. ir t.t.

    Pradedančiojo entuziazmas reikalingas gali būti jums pačiam, vidiniam naudojimui, kaip motyvacija siekti kuo geresnių rezultatų toje veikloje, kurią pradėjote. Bet patikėkit, tai visiškai nereikalinga kitiems, kad ir kaip stipriai ir daug gero linkite jiems. Visą tai aš praėjau, turbūt, kaip ir daugelis, “savo kailiu” ir tai yra labai mano nuoširdus patarimas, jeigu nenorite įnešti daug chaoso į savo ir artimųjų gyvenimą. Savaime aišku, net tuo atveju, jeigu pasiryžtate viską praeiti “savo kailiu”, anksčiau ar vėliau viskas nurimsta ir grįžta į savo vėžes.

    Belieka jums rinktis, kuriuo keliu eiti.  Na ir aišku, labai lengva yra tiesiog išsigąsti visų tų minusų iš aplinkos ir viską, ką pradėjote, tiesiog mesti arba imti slėpti tą veiklą, bet po visų tų pradinių garsių pareiškimų, nepamirškite, kad jūs jau esate tarsi po padidinamuoju aplinkinių stiklu ir kažko slėpimas artimųjų tikrai nenuramins, o kaip tik – dar labiau išgąsdins. Tai vat, kaip stipriai veikia mus ir mūsų gyvenimus tie mitai, pliusai ir minusai bei naujovės ir pokyčiai.

    Jeigu tai yra tikrai naudinga tau, kaip ir minėjau, anksčiau ar vėliau aplika pamatys rezultatus ir tave supras ir gal net atsiprašys, kad nepalaikė ir prisijungs prie tos veiklos!

    O iš tikro viskas gali būti labai lengvai ir paprasta. Tereikia įsiklausyti savęs, ko tu nori, ko tau reikia, suprasti, kodėl tau tai reikalinga, kur tu tai panaudosi. Netikėti jokiais mitais, kol pats nepatikrinai ir neišbandei. Tada atrasti tinkamą žmogų, kuris viso to, ko tau reikia, gali tave išmokyti. Šioje vietoje gali padėti sąmoningų žmonių atsiliepimai. Pradėjus tą naują veiklą, susilaikyti šiek tiek ir nepranešti visam pasauliui apie tai, o kantriai palaukti pirmųjų rezultatų. Net jeigu ir pranešei, neišsigąsti visų tų gautų minusų (tu nebe toks, tu pasikeitei, mums nebe pakeliui, mes neberandame bendros kalbos ir t.t. ir panašiai) ir tęsti tai, ką pradėjei. Jeigu tai yra tikrai naudinga tau, kaip ir minėjau, anksčiau ar vėliau tavo aplika pamatys tavo pasiektus rezultatus ir tave supras ir gal net atsiprašys, kad nepalaikė tavęs bei prisijungs prie tavo naujos veiklos! Tad linkiu motyvacijos, drąsos, kantrybės, daug daug sėkmės ir norimų naujos veiklos rezultatų!

    Linkėjimai iš Portugalijos Porto,
    #MeditationVibes,
    Marius Gaudi & Vaida Gaudi
    *
    *
    *
    #consciousness #goodatmeditationgoodatlife #adventures #motivation #spiritualintelligence #emotionalintelligence #consciousness #calmness #activelife #innerpeace #meditation #meditacija #followyourdreams #liveyourlife #enjoyyourlife #awakening #lifeisbeautiful #traveling #changes #powerofmeditation #development #improvement #rituals #happiness #portugal #magic #porto

     

  • Siekdami kokybiškai teikti paslaugas Jums, mes naudojame slapukus (cookie), kurie yra išsaugomi Jūsų kompiuteryje. Toliau naršydami Jūs patvirtinate, kad esate informuotas apie slapukų naudojimą mūsų tinklalapyje. Atjungti slapukus Jūs galite savo naršyklės nustatymuose.

    Siekdami kokybiškai teikti paslaugas Jums, mes naudojame slapukus (cookie), kurie yra išsaugomi Jūsų kompiuteryje. Toliau naršydami Jūs patvirtinate, kad esate informuotas apie slapukų naudojimą mūsų tinklalapyje. Atjungti slapukus Jūs galite savo naršyklės nustatymuose.

    Close